Aleksandras Šnaideris

Nusistovėjusi ir susiformavusi poligrafijos rinka siūlo šių trijų pagrindinių grupių bendradarbiavimą:

• Kliento (užsakovų);
• Leidyklos, arba, kaip dažnai vadinama Amerikoje, LEIDĖJO (grupės atlikėjų);
• TARPININKO, arba rangovo (reklamos agentūros, poligrafijos brokerių, dizaino biuro).

Tarpininko funkcija yra nepaprastai reikšminga. Jis išvaduoja Klientą nuo tiesioginio bendravimo su nuobodžiais ir netašytais gamybininkais. Jis pašalina būtinybę Leidėjui bendrauti su priekabiais ir kaprizingais diletantais, suteikdamas galimybę nešvaistyti laiko ir pinigų organizavimui organiškai jam svetimo servizo, o susikoncentruoti išskirtinai technologinio proceso atlikimui.

Idealiu atveju viskas paprasta. Protingas Klientas duoda Tarpininkui aiškią, konkrečią, o svarbiausia, absoliučiai realizuojamą užduotį; patyręs Tarpininkas išsamiai apsvarsto būsimo užsakymo parametrus, sukuria suprantamą originalo maketą, neša visa tai maksimaliai šį darbą nusimanančiam Leidėjui; Kvalifikuotas Leidėjas pagamina produkciją, tiksliai atitinkančią užsakymą, o tai reiškia, ir kliento pageidavimus. Visi patenkinti ir laimingi.

Dabar nupiešime realesnį paveikslą. Klientas, silpnai nutuokiantis, ko jis norėtų iš tikrųjų, nesugeba išsamiai išdėstyti užduoties esmės, jis tikisi, kad Tarpininkas viską išbaigs pats. Nelabai patyręs Tarpininkas, nusiteikęs prižadėti Klientui viską, ko tik jis panorės, tikėdamasis, kad visada išgelbės Leidėjas. O šis visomis jėgomis stengiasi atsikratyti bet kokios atsakomybės už klaidas ir neapsižiūrėjimą. Dažniausiai viskas ir vyksta būtent taip.

Pateiksime dar vieną variantą. Taupus (o greičiausiai, šykštus arba labai neturtingas) Klientas, visada stengdamasis sutaupyti, aplamai išbraukia iš šios schemos Tarpininko paslaugas. Jis pats sugalvoja užsakymą, pats sukuria originalo maketą (arba už minimalų mokestį pasamdo žmogų, tvirtinantį, kad jis esąs dizaineris), pats nuneša jį Leidėjui, pasiūliusiam pačią žemiausią kainą (tikimybė, kad šis laimingo atsitiktinumo dėka pasirodys besąs labiausiai prityręs arba labiausiai tinkantis būtent šiam darbui,- labai abejotina).Neišvengiamas rezultatas- katastrofa.

Toks, bendrai paėmus, realus rinkos santykių paveikslas mūsų sferoje (Noriu pabrėžti: kai aš sakau "mūsų sferoje", turiu galvoje tą sektorių, kur man teko ir tenka dirbti - operatyvinę ofsetinę Maskvos spaudą. Operatyvinė poligrafija daugiausia patiria sunkumų būtent santykiuose su užsakovu. Aš nesiimu nagrinėti kitų sektorių, nors, mano nuomone, kardinalių skirtumų būti neturėtų.- Aut. past.)

Dauguma poligrafijos problemų atsiranda būtent šiame, užsakovo ir atlikėjo santykių, etape. Ir kiek jų būtų galima išvengti, jeigu šie rinkos atstovai tiksliai žinotų šių santykių taisykles ir suprastų, kur kiekvienos pusės atsakomybės ribos.

Ką daryti ginčytinose situacijose? Kur baigiasi Leidėjo atsakomybė ir prasideda Kliento atsakomybė? Kaip apsidrausti tuo atveju, jeigu iškils problemos?
Į visus šiuos klausimus aš pabandžiau atsakyti šiame straipsnyje.

Leidėjų klasifikacija, sudaryta, remiantis autoriaus patirtimi.
Galiu tvirtinti, kad visi Leidėjai, dirbantys mūsų rinkoje, sąlyginai skirstomi į du tipus.

Pirmasis tipas: MDP ("Mes dirbame kaip printeris")

Senais, 1994 metais, mūsų veiklos pradžioje, prireikė mums padaryti fotoformas vienam, gana stambiam daugiaspalviam užsakymui.

Mes kreipėmės į taip vadinamą spaudos biurą. Fotoformos buvo išryškintos. Darbas buvo spausdinamas vienspalve mašina, ir praleidžiant trečią kartą tapo aišku, kad tiražas beviltiškai sugadintas siaubingu muaru, sudarkiusiu daugumą atspausdintų vaizdų. Bandydamas išsiaiškinti broko priežastis, aš kreipiausi į spaudos biuro darbuotojus, reikalaudamas pasiaiškinimo. Tai, ką išgirdau, mane apstulbino.

Pasirodo, problema buvo nulemta pačioje pradžioje - užpildydamas užsakymo blanką, mūsų taip vadinamas specialistas padarė banalų aprašymą ir nurodė visiškai neįmanomą rastro linijiniškumą, kuris, neatsižvelgiant į tai, vis tiek buvo panaudotas spausdinant. Pasirodo, operatoriams, dirbantiems biure, dar prieš išryškinant fotoformas buvo aišku, kad šis muaras neišvengiamas, ir kad jie būtų labai nustebę, jeigu jo nebūtų buvę.

"Bet kodėl? - liūdnai paklausiau aš, - kodėl jūs ėmėtės spausdinti fotoformas, turinčias aiškų broką? Kodėl neištaisėte akivaizdžios, žiūrint sveiku protu, aprašymo klaidos, arba, galų gale, nepranešėte apie tai užsakovui?". "Mes dirbame kaip įprastas printeris, - atsakė man. - Mes privalome atlikti užsakymą, o įvertinti jį blaiviu protu - užsakovo reikalas, o ne mūsų".

Tada, 1994 m. šitoks požiūris papiktino mane iki širdies gelmių.
Aš ir dabar iš esmės su juo nesutinku, nors mano požiūris į šią problemą gerokai pasikeitė.

Printerio funkcionalumo kriterijus - tai tikslus išpildymas atiduoto spausdinimui darbo su sąlyga, kad jo charakteristikos neprieštarauja iš anksto užduotiems įrenginio parametrams. Pavyzdžiui, jeigu išsiųsti į A4 formato printerį A3 formato atvaizdą, tvarkyklė parodys, kad yra klaida. Bet jeigu jums šovė į galvą idėja atspausdinti išplėsto ekrano atvaizdą, tai printeris išduos jums lygiai tai, ką jūs į jį išsiuntėte, kaip baisiai jums tai beatrodytų. Ir niekas žemos šio atvaizdo kokybės nelaikys printerio defekto požymiu.

Jeigu laikytis MDP logikos, Leidyklos darbo įvertinimo kriterijus turėtų būti grynai tikslus perduoto spausdinimui užsakymo išpildymas. "Mes spausdiname bet kokį darbą, kurį principe įmanoma išspausdinti, - tvirtina MDP. - O maketavimo klausimai - tai pilnai ir absoliučiai jūsų problemos."

Gal jie teisūs? Ne, neteisūs. Leidykla - tai ne negyvas ir nemąstantis mechanizmas. Tai mąstančių žmonių - specialistų, profesionalų visuma. Jie turi sugebėti pagal pirmą Kliento pageidavimą aiškiai ir pilnai išdėstyti įmanomas priemones, reikalingas priimant užsakovo maketą, kad visos problemos būtų kontroliuojamos. Jie turi pasakyti, už ką jie atsakingi, o už ką - ne; apie kurias klaidas jie privalo pranešti, apie kurias - ne, bet pasistengs jas pastebėti; kuriomis jie ir neužsiims. Geriausia, kai visos šios priemonės išdėstomos popieriuje, kaip reikalavimai maketams arba atsakomybės priemonės.

Ką daryti Klientui, jeigu jis susidūrė su MDP? Bendradarbiauti su šia Leidykla tiktai vienu atveju: jeigu jis pilnai įsitikinęs savo profesionalumu ir pilnai pasiruošęs atsakyti už savo paties klaidas. Jeigu neįsitikinęs ir nepasiruošęs - tada geriau ten užsakymo nedaryti.

Antras tipas: MRP ("mūsų reikalas - perspėti")

Įsivaizduokite, kad jums reikia atspausdinti, tarkim, bukletų tiražą.

Tarkime, jūs turite fotoformas ir spalvinius pavyzdžius, turite popierių, kurį jūs nusipirkote, norėdamas išvengti "vyniojimo aplink pirštą" Leidykloje. Jūs einate daryti užsakymą, manydamas, kad maksimaliai palengvinote Leidyklos darbą ir nematote jokių problemų. Bet problemos bus; blogiausiu atveju - jos labai įmanomos. Taip jums pasakys Leidyklos specialistai.

Jūs sužinosite kad ant jūsų fotoformų yra įbrėžimai, kurie, gali būti, matysis, kai atspausdinsite. Kad matosi kai kurie kryžmių nesutapimai. Kad pavyzdys padarytas su nesuprantamomis atspaudimo nuorodomis, ir, reiškia, negalima garantuoti, kad pataikyti į pavyzdį pavyks. Kad neteisingos nuorodos spalvų dalinime sąlygojo tai, kad bendras spalvų kiekis šešėliuose lyg per didelis ir yra tikimybė kad tiražas persidengs. Kad dėl jūsų atvežto popieriaus formato pluoštas leidinyje bus išsidėstęs kažkaip ne taip, ir bukletas gali sulūžti užtvirtinant kampus. Kad pats popierius atrodo keistai, ir, todėl, spausdinimo kokybė negarantuota. Jūs girdite daug protingų, dažnai nesuprantamų žodžių. Specialistai, žinoma, netvirtina tikrai, kad problemos neišvengiamos, bet jų liūdni veidai ir autoritetingas tonas nepalieka abejonių: bėdos neišvengsite. Paciento būsena nesuderinama su gyvenimu. Daktare, mes jį prarandame!

Jeigu jums jau taip buvo atsitikę, reiškia, jūs jau buvote susitikę su Leidėjais, kurių kredo - MRP. Turėti su jais reikalų žymiai saugiau negu su MDP, bet taip pat, toli gražu, nesaldu. Profesionalui MRP vienareikšmiškai patogiau, o diletantui patarčiau tą patį, ką ir ankstesniu atveju: prašykite išdėstymo originalo maketams reikalavimų. Tegu jums nurodo, kokiose vietose jūsų maketas neatitinka šitų reikalavimų. Jeigu tokie neatitikimai egzistuoja, ištaisykite juos, o geriau - užmokėkite, ir tegu Leidykla ištaiso juos pati. Jeigu nesutapimų nėra - viskas tvarkoje. Tegul spausdina, ir tegul tik pabando atiduoti broką. Man pasakys: Leidykla techniškai nepajėgi įvertinti visas problemas priimdama maketą. Daugelis jų išryškėja tik spausdinant arba netgi po to. Tai iš tikrųjų taip. Bet aš galiu patvirtinti: tai, ko Leidykla negali pastebėti, negali būti broko priežastis.

Nepakankamos kokybės priežastis - taip. Smulkių neapskaičiavimų - taip. Čia nieko nepadarysi. Bet brokas, arba produkcija, netinkanti naudojimui, - tai visada pasekmės klaidų, kurias šiuolaikinės kontrolės priemonės gali atpažinti. Ypač jeigu jas naudoja profesionalai.

Rekomendacijos klientui, kuris neprarado vilties.

Tai ką gi galima patarti išvargintam Klientui, laviruojančiam tarp MDP ir MRP, kaip tarp Scilės ir Charibdės?

1.KREIPKITĖS Į SPECIALISTUS

XVII a Paryžiuje gyveno žymus gydytojas, daktaras Desso. Priėmimas pas jį kainavo didelius pinigus, ir todėl į jį kreipdavosi tik labai turtingi žmonės. Vienas šykštus didikas, nusprendęs sutaupyti, aukštuomenės priėmime paklausė daktaro, lyg tarp kitko: "Jeigu pas jus ateitų pacientas su tokiais ir tokiais simptomais, ką jūs jam patartumėte?" "Kreiptis į specialistą", - sekė atsakymas.

Nesinaudokite diletantų paslaugomis, kaip jūsų negundytų maža jų paslaugų kaina. Nors tai ir skamba banaliai, bet - pasitikėkite tik profesionalais, turinčiais patikrintą reputaciją. Profesionalas neišsigąs beminčio vykdymo MDP, jis įpratęs pilnai atsakyti už savo darbą. Jo neišmuš iš vėžių gąsdinimai MRP, jis supranta, apie ką eina kalba, sugeba atskirti tikrai svarbius faktorius nuo smulkmenų. Ir nesitikėkite, kad Leidėjas ištaisys jūsų klaidas ir išbaigs iki galo darbą. Vidutinis Leidėjas nesuinteresuotas tuo, kad daryti jį už jus. Jis nori tik atlikti savo įsipareigojimus ir gauti pinigus. Rezultato priimtinumas jį domina žymiai mažiau, netgi jeigu jis nėra visiškas MDP.

2.MINIMIZUOKITE ATLIKĖJŲ SKAIČIŲ

Niekada nepamirškite apie atsikalbinėjimų daugėjimo taisyklę (ADT).

ADT tvirtina: pasikviesdami į darbą n nepriklausomų atlikėjų, jūs, tuo pačiu, duodate kiekvienam iš jų n -1 galimybių pateisinimui to, kodėl užsakymas atliktas netinkamu būdu.

Tarkime, jūs labai nusimanantis arba labai taupus. Jums patinka, kaip ir už kokią kainą dizaino biuras daro maketus - originalus, bet jų foto pavyzdys jūsų nepatenkina; Leidykla gerai ir nebrangiai spausdina, bet negali daryti bukletų; be to popieriaus antkainiai Leidykloje milžiniški. Jums, savaime suprantama, žinomas gamintojas, kuris viską gali padaryti geriausiai; jame jums nepatinka tik viena - kainos. Jūs nusprendžiate pavesti sukurti maketą dizaino biurui A, padaryti fotoformas spaudos centre B, nusipirkti popierių pas pardavėją C, perduoti spausdinti į Leidyklą D ir padaryti bukletus firmoje E. Puiki schema! Ji beveik tikrai nesuveiks. Fotoformas padarys ne taip, tiražas bus su trūkumu, terminus uždels.

Ir būtent šiuo atveju pagal atsikalbinėjimų didėjimo taisyklę jūs negalėsite rasti kaltų. Leidykla D pareikš, kad dėl spaudos broko kaltas popierius ir fotoformos, o tiražo trūkumas atsirado dėl įrišimo kaltės; spaudos centras B savo kaltės nepripažins ir ims linksėti Leidyklos ir dizainerių pusėn; o firmoje E jums pasakys, kad tiražą iš Leidyklos pristatė ne visą ir gerokai vėliau nei buvo sutarta. Todėl visų geriausia kreiptis į vienintelį vykdytoją. Iš ADT neišvengiamai išplaukia, kad toks variantas yra optimalus - vykdytojui nebus jokios galimybės atsikalbinėti.

Ir nesvarbu, kas bus tas vienintelis vykdytojas - reklamos agentūra, dirbanti poligrafijos rinkoje, ar Leidykla su savo spaudos skyriumi. Svarbiausia, kad vieningas vykdytojas neturi jokios teisės nurodinėti blogo kitų vykdytojų darbo. Jei Leidėjas, su kuriuo bendradarbiauja reklamos agentūra, sulaužė terminus, jūsų tai visai neturi dominti. Jei Leidykla, kur jūs padarėte užsakymą bukletams, riša jas kažkur kitur, ir subrangovas sugadino baigtą darbą, nesiklausykite jokių pasiteisinimų.

Neleiskite panaudoti MDP ir MRP strategijų išvengiant atsakomybės. Jūs dirbate su vieninteliu vykdytoju - reiškia, jis atsako už viską.

3.VYKDYKITE SAVO DALĮ DARBE

Senovės graikų filosofas Salonas sakė: "Reikalaudamas atsakomybės iš kitų, turėk jos ir pats". Jei jūs manote, kad jūsų vienintelė Kliento pareiga - užmokėti pinigus, o už visą kitą atsako Leidėjas, tai jūs klystate. Sąryšyje "užsakovas - vykdytojas" pirmajam tenka, galimai, ne mažesnė atsakomybė.

Yra laikini įsipareigojimai: maketo ar pradinės medžiagos pridavimo terminai, spalvų bandymo patvirtinimas ir t.t. Jei jūs neapsunkinate savęs vykdydamas pažadus, būkite pasiruošę tam, kad sulaužius užsakymo vykdymo terminus Leidykla apkaltins jus. Jei užsakymas reikalingas rytoj, o jūs, pažadėję atvežti juostas 10 ryto, atvykstate 5 vakaro, galite neabejoti: rytoj jūs savo užsakymo negausite.

Yra organizaciniai įsipareigojimai. Negerai keisti užsakymo parametrus paskutiniu momentu. Netinka skambinti į leidyklą spausdinimo dieną ir prašyti sustabdyti darbą, nes makete "aptikti netikslumai". Patikėkite, jums visą tai primins, jei jūs turėsite pretenzijų užbaigtam užsakymui.

Yra numanomieji įsipareigojimai. Pavyzdžiui, jei jūs pridavėte maketo originalą, kuriame jūsų elektroninio pašto adresas nurodytas maždaug taip: jonas%mail/lt, vietoj jonas@mail.lt, nelaukite, kad Leidykla ims tai taisyti. Korektorius neprivalo žinoti elektroninių adresų rašymo ypatybių, jis turi susigaudyti kalbos taisyklių orfografijoje ir punktuacijoje. Už savo klaidas jums teks mokėti patiems.

Yra, pagaliau, ir tam tikri etiniai įsipareigojimai, ir jų prasmė tame, kad reikia gerbti svetimą darbą. Klientas, kuris visaip spaudžia greičiau užbaigti užsakymą, kelis kartus per dieną skubina vykdytojus, nervingai domisi darbo eiga, o po to, kai Leidykla su didžiuliu jėgų įtempimu baigia darbą, du mėnesius jo neatsiima (patikėkite, tai vyksta reguliariai) - toks Klientas vėliau netenka moralinės teisės priekaištauti leidyklai už vienadienį pavėlavimą.

4.SUDARYKITE DETALIĄ SUTARTĮ

Pamėginkite atsakyti į paprastą klausimą: kas, jūsų nuomone, atsitiks, jei Leidykla neįvykdys savo įsipareigojimų?

Mano vertinimu, dvi trečiosios Klientų apie tai visiškai negalvoja. Jiems, greičiausiai, neateina į galvą, kad užsakymai kai kada laiku neįvykdomi. O taip atsitinka, ir pakankamai dažnai. Iš likusio trečdalio pusė gali laukti visai egzotiškų įvykių. Pavyzdžiui, visiškos nuostolių kompensacijos neįvykus stambiam kontraktui, kuris, matote, nebuvo pasirašytas, nes vizitinės kortelės nebuvo paruoštos laiku. Arba brokuoto tiražo perspausdinimo ne vėliau kaip už pusvalandžio, tuo pat metu grąžinant visą užsakymo kainą.

Mano patarimas: visada sudarykite sutartį. Reikalaukite iš Leidėjo, kad jis sudarytų sutartį pagal savo formą, o po to taisykite ją negailestingai, kol ji pilnai jūsų nepatenkins. Galima paruošti savo sutarties šabloną. Tiesa, toli gražu ne visos Leidyklos sutiks su tokiu variantu.

Neverta tikėtis, kad Leidykla pasirašys sutartį su didelėmis arba neįprastomis sankcijomis. Egzistuoja rinkos realijos, nuo kurių nėra kur dingti. Tarkime, procentai už termino pažeidimą gali būti nuo 0,1% iki 1% per dieną, bet ne 10%. Arba: mažai kas užsinorės vykdyti užsakymą, jei jūs reikalausite visų pinigų grąžinimo uždelsus įvykdymą ilgiau nei viena diena.

Reiktų suprasti ir dar vieną svarbų dalyką. Kiekvienas gamintojas prisiima atsakomybę jo vykdomų darbų ribose. Tai reiškia, kad spaudos centras niekada nesutiks kompensuoti tiražo kainos, sugadinto dėl fotoformų defekto, o firma, vykdanti įrišimo darbą, - sugadintos knygos kainą. Maksimaliai su kuo jie gali sutikti, - grąžinti sumokėtus jiems pinigus. Ir tai visiškai teisinga. Štai dar viena priežastis įsiklausyti į patarimą Nr.2.

Be abejo, reikia suprasti, kad spaustuvė turi teisę įrašyti į sutartį simetriškas sankcijas, liečiančias jus kaip Klientą. Jie būtinai tai padarys. Ir jums teks atsakyti už netesybas iš jūsų pusės (patarimas Nr.3).

Galimo interesų išsiskyrimo konstatacija

Pabaigai mažas testas.

Klausimas: kaip jūs manote, sąryšyje "Klientas - Leidėjas" abejos pusės persekioja vienodus ar skirtingus interesus?

Galimi atsakymų variantai:

a) be abejo, taip - ir vienas ir kitas nori, kad darbas būtų įvykdytas laiku, kokybiškai ir be problemų;

b) be abejo, ne - pirmasis nori kaip galima mažiau užmokėti ir kaip galima daugiau gauti, o antrasis - tiesiog atvirkščiai, bo to, kiekvienas nori, kad iškilus problemoms, visą atsakomybę prisiimtų priešinga pusė.

Jei pasirinkote "a)" variantą, vadinasi, jūs - arba diletantas, arba nepataisomas idealistas.

Jei pasirinktas variantas "b)" ... sėkmės jums jūsų darbuose, kas jūs bebūtumėte - Klientas ar Leidėjas.

Testo prasmė tokia. Jei jūs Kliento vaidmenyje, norint, kad su užsakymu nebūtų problemų, reikia įvykdyti dvi sąlygas. Rasti leidėją, kuris - tegu ne visiškai, tegu su išlygomis - bet būtų linkęs prie varianto "a)". Laikytis bendraujant su leidėju taip, lyg jūs būtumėte aršus varianto "b)" priešininkas. Su visomis iš čia išplaukiančiomis pasekmėmis. Tada galima tikėtis, kad sėkmė nusišypsos. Tegu netgi visi laiko jus nepataisomu idealistu.